Įrašai

"LKB" ištakos ir vieta rezistencinėje pogrindžio spaudoje

2015 03 10


1977 m. sausio mėn. pasirodė daugiausia kunigams skirtas leidinys "Tiesos kelias". Tų pačių metų gegužės mėnesį išėjo pranciškietės ses. Benvenutos Ados Urbonaitės redaguojamas ir leidžiamas katalikiškos ir tautiškos pakraipos leidinys "Rūpintojėlis". 1978 m. rugpjūtyje išleistas liberalios krypties leidinys "Perspektyvos". Jį redagavo ir leido Vilniaus universiteto docentas Vytautas Skuodis. Jo rūpesčiu buvo atgaivintas nacių okupacijos metais legaliai leistas tęstinis leidinys "Lietuvos archyvas": išleistas jo I (VI) tomas 10).
Itin turtingi pogrindinės spaudos buvo 1979 metai. Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejaus proga išleistas leidinys "Alma Mater". Tais pačiais metais liepos mėnesį pasirodė radikalios tautinės pakraipos laikraštis "Vytis". Idėją leisti naują pogrindinį leidinį iškėlė Vladas Šakalys. Jai pritarė dabar kunigas Julius Sasnauskas. Antrasis "Vyties" numeris buvo skirtas Helsinkio susitarimams stebėti Lietuvos grupės nario Viktoro Petkaus teismui. Šį leidinį leido Vladas Šakalys, Julius Sasnauskas ir Antanas Terleckas. Po A. Terlecko (spalio 30 d.) ir J. Sasnausko (gruodžio 11 d.) areštų "Vyties" 5-ąjj ir 6-ąjį numerius išleido Vytautas Bogušis ir tuometinis Vilniaus pedagoginio instituto studentas, dabar kunigas Robertas Grigas. "Vyties" Nr. 4, 5 ir 6 pasiekė Vakarus 11), 7-asis numeris pateko į KGB rankas. Tais metais dar išėjo katalikiškos pakraipos pogrindžio leidinys jaunimui "Lietuvos ateitis", kurį redagavo ses. Birutė Briliūtė. Ji parengė, suredagavo ir padaugino 7 šio leidinio numerius.
Vėliau dėl persekiojimų susilpnėjus "LKBK" redakcijai, Bažnyčios vadovybės buvo nutarta visas kūrybines jėgas skirti "Kronikos" redagavimui. Ses. Birutei Briliūtei paprašius Saulių Kelpšą padėti, pavyko susitarti su Algirdu Patacku, kuris parengė ir išleido 8 "Lietuvos ateities" numerį. Tai buvo paskutinis šio leidinio numeris. Taigi 1979 metais ėjo net 13 pavadinimų nelegalių leidinių 12).
1981 m. pasirodė leidinys "Blaivybėje jėga". Be šių, dar žinomi pogrindyje ėję "Lietuvos balsas", "Lietuvos ateitis", "Ethos", "Salin vergiją" ir kiti.
Kadangi "LKB Kronika" sovietinei valdžiai, matyt, buvo pavojingiausia (dėl jos žinių perdavimo į Vakarus ir skleidimo per užsienio radiją), todėl pasirodė ir KGB inspiruotas provokacinis "pogrindinis" leidinys "Bažnyčia ir "LKB Kronika".
Areštavus jų redaktorius bei leidėjus daugelį pogrindžio leidinių KGB pavykdavo likviduoti išėjus vos keliems numeriams. 1983 m. gegužės 6 d. buvo areštuotas ir "LKB Kronikos" redaktorius kun. S. Tamkevičius. Jo areštas buvo didelis pavojus ne tik "Kronikos" išlikimui, bet ir netektis Vilkaviškio vyskupijos kunigų sambūriams. Ir tikrai kunigų sambūrių veikla po kun. Sigito Tamkevičiaus arešto susilpnėjo: jie vykdavo nereguliariai, buvo ne tokie aktualūs ir dalykiški. Pasak kun. Petro Dumbliausko SDB: "Pasijutome tarsi bičių spiečius be motinėlės: bitės gyvos, laksto, bet nėra gyvybingumo". Tačiau visus labiausiai džiugino, kad nenutrūko "Kronikos" - to vieno iš svarbiausių šių sambūrių kūdikio - gyvybė: kun. S. Tamkevičius SJ per vienuolika pogrindžio spaudos darbo metų ruošė pamainą, kuri, nepabūgusi vargo ir pavojų, tęsė "Kronikos" leidybą.
Dėl jokio kito pogrindžio leidinio nenukentėjo tiek žmonių, kiek dėl "LKB Kronikos". Dėl jos KGB rūsius, sovietinius kalėjimus ir lagerius praėjo kunigai Sigitas Tamkevičius SJ, Alfonsas Svarinskas (nors jam oficialiai buvo inkriminuojama Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto ir kita antisovietinė veikla), Virgilijus Jaugelis MIC ir Jonas Kastytis Matulionis S J, vienuoliai - jėzuitas brolis Anastazas Janulis, seserys Nijolė Sadūnaitė, Genovaitė Navickaitė, Ona Pranckūnaitė ir Ona Vitkauskaitė, pasauliečiai Petras Plumpa, moksleivis kybartietis Romas Žemaitis, Juozas Gražys, maskvietis Sergejus Kovaliovas, Vladas Lapienis (du kartus) ir Povilas Buzas. Oficialiai inkriminuojant kitus "nusikaltimus", kaip antai, užsiėmimą draudžiamu poligrafiniu amatu ar maldingų eitynių organizavimą į Šiluvą, Kryžių kalną, tačiau faktiškai už bendradarbiavimą "LKB Kronikos" leidyboje, buvo nuteisti: dabar kunigas Vytautas Vaičiūnas, Mečislovas Jurevičius, ses. Gema Jadvyga Stanelytė ir kiti. Už kitą pogrindinę tautinę spaudą kalėjo Antanas Terleckas, Julius Sasnauskas, Vytautas Skuodis, Gintautas Iešmantas, Algirdas Statkevičius, Liudas Dambrauskas, Algirdas Patackas, Boleslovas Kulikauskas, Jonas Ivanauskas ir kiti. Už "antisovietinę veiklą" (darbą Helsinkio grupėje, įvairių peticijų organizavimą, vaikų ir jaunimo ugdymą tautine ar religine dvasia) tais laikais dar kalėjo Viktoras Petkus, Povilas Pečeliūnas, Jadvyga Bieliauskienė, Balys Gajauskas, studentas Rimas Čebelis ir daug kitų.
Kaip rašo arkivysk. S. Tamkevičius, "ne visi ano meto lietuviai vienodai vertino rizikingą pogrindžio spaudos darbą. Buvo ir tokių, kurie įrodinėjo, kad reikia brandinti jaunimą ateities darbams ir pirma laiko jų neleisti į lagerius, kad nereikia vilko šaukti iš miško, kad su kakta sienos nepramuši. (Dažnai tai buvo KGB per agentus platintos mintys.) Kiti teigė, kad tylėjimas būtų tolygus išdavystei, kad jaunimą reikia įtraukti į veiklą, nes be šitokio "universiteto" jis dvasioje nesubręs ir pasirinks konformizmo kelią" (13). Šitie, antrieji, ir rinkosi pogrindinės rezistencinės veiklos kelią.
Būdingas pogrindžio rezistencinės spaudos bruožas - didelė atskirų numerių apimtis, prilygstanti legalių laikraščių apimčiai ar net didesnė už ją, nors ir nepajėgianti jų nurungti periodiškumu, techninėmis galimybėmis ir apipavidalinimu. "LKB Kronikos", "Vyties", "Perspektyvų" ir kitų pogrindinių rezistencijos leidinių kai kurių numerių apimtis siekdavo 60-80 puslapių.
Leidėjų areštai, tardymai, kratos, kalinimas ir tremtys, labai intensyvus bendradarbių, platintojų ir skaitytojų sekimas visomis KGB turimomis priemonėmis ne vieną rezistencijos leidinį vertė eiti nereguliariai, laikinai ar visai nutraukti savo egzistavimą. Ilgiausiai ir reguliariausiai iki pat Atgimimo -kaip minėta, be didesnių pertraukų ėjo "Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika" 14). Iš visų Lietuvos pogrindžio leidinių ji atliko didžiausią vaidmenį atskleidžiant sovietinės valdžios nusikaltimus Bažnyčiai ir Tautai. Ir nors ji daugiausia rašė apie tikinčiųjų persekiojimus, tačiau tuomet tikėjimas ir tautos laisvė buvo tapatūs. Taigi "LKB Kronika" tarp kitų sovietinės okupacijos metais Lietuvoje ėjusių pogrindžio leidinių užima pirmaujančią vietą ne tik savo pirmapradiškumu ir ilgalaikiškumu, bet ir tuo įnašu, kuriuo ji prisidėjo prie lietuvių tautos kančių ir lūkesčių išgarsinimo pasaulyje, kviesdama visos planetos dorus žmones kovai už žmogaus teises ir laisves.
---------------
7.  Vilius Užtupas. Žurnalisto žinynas. Kaunas, 1992. P. 58. (LSSR KGBA. Baudi. b. Nr. 47706/3. T.4.L.II.)
8. Dr. Arimantas Dumčius. Nobelio taikos premija. Lietuvos aidas. 1995 03 09. Nr. 47; Vilius Užtupas. Min. veik. P. 61. 2. 261
9. Vilius Užtupas. Min. veik. P. 60; LSSR KGBA. Baudž. b. Nr. 09-2-008-87. T.8. L. 77-94. "Istoriko pokalbis su A. Terlecku".
10.  Vilius Užtupas. Min. veik. P. 60.
11.  LSSR KGBA. Baudž. b. Nr. 09-2-008-87. T. 8. L. 77-94.
12.  Vilius Užtupas. Min. veik. P. 60.
13.  Vysk. S. Tamkevičius. Žingsniai į laisvę, Voruta. 1995 03 18-24. Nr. 11 (197).
14. Vilius Užtupas. Min. veik. P. 60, 61.

 

Iš:
Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika : pogrindžio leidinys .- T. 11.- Skiriamas "Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos" 25-mečiui paminėti / [autorius: Vidas Spengla ; redaktoriai: Birutė Briliūtė, Robertas Grigas, Loreta Paulavičiūtė .- V., 1997, p. 29-39.