Morta : Mindaugo žmona, Lietuvos karalienė 1253–1262 m., aktyvi katalikiškosios Lietuvos orientacijos šalininkė

2015 07 05

Marta L

 

Mortos kilmė nežinoma. Prieš ištekėdama už Mindaugo Morta buvo žemaičių kunigaikščio Vismanto Bulionio žmona. Pasak metraščių, Mindaugas nužudė jos vyrą, o Mortą „sau pasiėmė". Vis dėlto, kadangi Vismantas žuvo 1252 m. vidaus karo metu, o Morta turėjo ištekėti už Mindaugo gerokai anksčiau, labiau tikėtina, kad ji su savo pirmuoju vyru tiesiog išsiskyrė. Pagoniškoje visuomenėje tai turėjo būti nesunku, nors Vismantas, matyt, jautėsi įžeistas ir vėliau parėmė Mindaugo priešininką Tautvilą. Su Mindaugu Morta susilaukė bent kelių vaikų. Tikėtina, kad tai buvo sūnūs Ruklys, Girstutis ir Rupeikis. Vaišalgas ir jo sesuo, 1254 m. ištekinta už Haličo kunigaikščio Danilo sūnaus Švarno, paprastai laikomi gimusiais iš ankstesnės Mindaugo santuokos, nors nežinia, ar pagrįstai. 1251 m. Morta kartu su Mindaugu priėmė katalikų krikštą, o 1253 m. sutuoktiniai buvo vainikuoti Lietuvos karaliumi ir karaliene. Politiniame gyvenime Morta pasireiškė kaip uoli Lietuvos christianizacijos rėmėja: pasak šaltinių, ji karštai kritikavo Mindaugo sprendimą nutraukti sąjungą su Vokiečių ordinu, kurį šis priėmė 1261 m. rudenį spaudžiamas seserėno Treniotos, taip pat pasistengė, kad prieš atsinaujinant karui jos nuodėmklausys ir patarėjas brolis Zivertas galėtų saugiai išvykti. Tokią Mortos poziciją galėjo lemti rūpestis dėl vaikų: katalikybė paprastai įtvirtindavo ir pirmagimystės teisę, tuo tarpu pagoniškoje visuomenėje valdžia dažniausiai atitekdavo vyriausiajam giminėje. Pagal šią tvarką Mortos sūnums dėl sosto būtų tekę grumtis su pusbroliu Tautvilu, o gal ir Treniota. Rūpindamasi savo vaikais Morta priėmė dar vieną fatališką sprendimą: mirdama ji patarė Mindaugui vesti jos seserį, kad „kita vaikų neskriaustų", visiškai nepaisydama to, kad sesuo buvo ištekėjusi už Nalšios kunigaikščio Daumanto. Taigi kai Mindaugas sulaikė į sesers laidotuves atvykusią Daumantienę ir privertė ją išsiskirti su vyru, Daumantas tapo jo mirtinu priešu. 1263 m. rudenį, susimokęs su Mindaugo seserėnu Treniota, jis nužudė ne tik Mindaugą, bet ir du jo sūnus Ruklį bei Rupeikį. Iš visos Mindaugo šeimos išsigelbėjo tik Vaišalgas, jis pabėgo į Pinską (Girstutis greičiausiai buvo miręs anksčiau, kadangi šaltiniai jo nebemini). Taigi Lietuvos istorijoje Morta pasireiškė kaip pirmoji aktyvi, tačiau labai siaurai mąstanti moteris politikė, kurios sprendimai atnešė daugiau bėdos, negu naudos.

Iš: Viduramžių Lietuvos viešpačiai / teksto autoriai Tomas Baranauskas, Inga Baranauskienė. – Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2014. – P. 22-23

 

 

Romas Batūra. Lietuvos karalienė Morta ir valstybės aušra

Morta – karaliaus Mindaugo žmona iš Švedijos?

Edvardas Gudavičius. Karalienės Mortos garbei