Jėzuitų ordinas Lietuvoje

2019 08 14

Jėzuitų ordinas įkurtas 1540 metais ir jau po 15 metų pirmasis jėzuitas pasiekė Lietuvos sostinę Vilnių, 1555 m. spalio 28 dieną. Pirmasis atvyko Ignaco Lojolos bendražygis ispanas Alfonsas Salmeronas, bet jis čia neištvėrė nė dviejų mėnesių ir netrukus savo bičiuliui ir vyresniajam pranešė: „durys, į kurias beldžiame, pernelyg stipriai uždarytos, kad būtų galima pasiekti kokių nors vaisių". Svarbiausia tėvo Salmerono pesimizmo priežastis buvo kritiška Katalikų Bažnyčios būklė Reformacijos apimtoje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Tačiau atsiradus dosniam rėmėjui, Vilniaus vyskupui Valerijonui Protasevičiui, padėtis pasikeitė iš esmės ir nepaprastai greit: vos po 14 metų (1569) į Vilnių atvyko bei čia įsikūrė pirmoji keturių jėzuitų grupelė, po 15 metų (1570) buvo įkurta Vilniaus kolegija, o po 24 metų (1579) jai jau buvo suteiktos universiteto teisės. Taip prasidėjo vieno seniausių šiame Europos regione Vilniaus universiteto istorija. Jėzuitų sielovadinė ir edukacinė-kultūrinė veikla esmingai prisidėjo prie Kontrreformacijos pergalės Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, taip pat nemaža dalimi nulėmė ir visos šalies istorijos tėkmę – taigi ir tai, kad šiandien Lietuva yra vyraujančios katalikiškos tradicijos kraštas.

1569 m. Lietuvoje apsistoję pirmieji 4 jėzuitai (čekas, olandas ir du lenkai), buvo Austrijos provincijos nariai. Vėliau, 1576 m., Vilniaus kolegijoje gyvenę jėzuitai priskirti naujai įkurtai Lenkijos provincijai. Jėzuitų skaičiui augant ir jų namams steigiantis įvairiose didžiulės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir kaimyninių kraštų vietose, 1608 m. įsteigta Lietuvos provincija, kuriai tuo momentu priklausė 284 asmenys. Nuo tol šios provincijos narių tolydžio daugėjo (su kai kuriomis pauzėmis – pvz., 1710 m. didžiojo maro metu mirė net 110 provincijos narių), kol XVIII a. viduryje pasiekė 1149 asmenų skaičių. 1759 m. provinciją padalijus į dvi naujas provincijas – Mazovijos ir Lietuvos, naujojoje Lietuvos provincijoje liko tik 500 jėzuitų, tačiau jų skaičius vėl augo ir 1773 m. jau buvo perkopęs 600.

Tais metais popiežiui uždarius Jėzaus Draugiją visame pasaulyje, Lietuvos jėzuitų veikla nutrūko. Vis dėlto dalis provincijos narių ją tęsė Rusijos Imperijos 1772 m. aneksuotoje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dalyje – mat Rusijos imperatorė Kotryna II nesutiko savo valdose leisti paskelbti popiežiaus potvarkio, skelbiančio vienuolijos panaikinimą. Tokiu būdu jėzuitai (Lietuvos ir Mazovijos provincijų nariai) tęsė veiklą Rusijos Imperijoje ir išsaugojo vienuolijos tęstinumą per visą jos uždraudimo pasaulyje laikotarpį. Ilgainiui prie Rusijoje besidarbuojančių bičiulių prisijungė daugiau buvusių jėzuitų iš įvairių pasaulio šalių, netrūko ir naujų pašaukimų, bet veikiai viskas apsivertė aukštyn kojomis.

1814 m. Jėzaus Draugijos veikla pasaulyje popiežiaus Pijaus VII buvo atnaujinta, tačiau likviduotose institucijose Lietuvoje jėzuitai veiklos nebeatnaujino, o 1820 m. caro valdžia ištrėmė jėzuitus iš visos Rusijos valdomos teritorijos.

Jėzuitai atnaujino savo veiklą tik po I pasaulinio karo 1918 m. nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvos Respublikoje. Iš Vokietijos atvykusių pirmųjų jėzuitų (šalia jų darbavosi ir lietuvis tėvas Benediktas Andruška) veiklos centru nuo pat pradžių tapo laikinoji sostinė – Kaunas. Čia veikė prestižinė gimnazija, kiek vėliau, augant pašaukimų skaičiui, Šiauliuose įsteigta rezidencija, o Pagryžuvyje, šalia Tytuvėnų – naujokynas. Tuo pačiu metu veiklą Vilniuje, tuomet priklausiusiame Lenkijai, atnaujino ir lenkų jėzuitai, taip pat atgaivinę savo mokyklą (1939 m. Vilniui atitekus Lietuvos Respublikai, čionykščiai jėzuitai buvo subordinuoti Lietuvos provincijolo jurisdikcijai). 1940 m. Lietuvoje jau buvo 97 jėzuitų ordino nariai.

II pasaulinis karas ir po jo nusileidusi geležinė uždanga negailestingai perskyrė Lietuvos jėzuitus. Dalis jų liko laisvajame pasaulyje ir darbavosi įvairiose šalyse bei miestuose (JAV, Kanadoje, Brazilijoje, Urugvajuje, Romoje...), vadovaujami savo vyresniojo, kuris neturėjo oficialaus provincijolo titulo. Nemaža likusiųjų Lietuvoje patyrė kalinio ir tremtinio dalią. Lageryje mirė pirmasis Lietuvos provincijolas Benediktas Andruška. Po II pasaulinio karo sovietų valdžiai uždraudus oficialią vienuolijų veiklą, jėzuitų gyvenimas Lietuvoje tęsėsi pogrindžio sąlygomis. Jis nenutrūko ir buvo vaisingas: naujų pašaukimų vis atsirasdavo, jėzuitai aktyviai dalyvavo pogrindžio kunigų seminarijos ir pogrindžio spaudos leidimo darbe, darbavosi parapijose, misionieriavo įvairiose Sovietų Sąjungos regionuose.

Lietuvai pradėjus laisvintis iš sovietų valdžios gniaužtų, 1990 m. vasario 15 d. Lietuvos jėzuitų provincija buvo atkurta. Tėvai ir broliai jėzuitai Vilniuje įsikūrė prie Šv. Kazimiero, Kaune – prie Šv. Pranciškaus Ksavero, Šiauliuose – prie Šv. Ignaco bažnyčių. Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincijai šiuo metu priklauso per 30 narių.

Pagal: Liudas Jovaiša. "Ką jėzuitai Lietuvoje nuveikė per 450 metų"

Skaitykite taip pat:

Jėzuitų istorija Lietuvoje:

Dainora Pociūtė. Pirmasis jėzuitas vilniuje: Alfonso Salmeróno laiškai Ignacui Loyolai

Dr. Jūratė Trilupaitienė. Jėzuitų ordino keliai į Lietuvą

Z. Ivinskis. Jėzuitų vaidmuo Lietuvos atkatalikinime. Leidinyje: laiškai lietuviams

Mariani A. Vilniaus jėzuitų personalinė sudėtis XVII–XVIII amžiuje. Statistinės-prozopografinės analizės bandymas. leidinyje: Lietuvos istorijos metraštis. 2018, 2018/1, p. 5-48.

 Kamuntavičienė V. LDK jėzuitų požiūris į Lenkijos-Lietuvos valstybės valdymą XVII a. Leidinyje: Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. 2001, t. 19, p. 152-166.

Jėzuitai, nusipelnę Lietuvai: 

Petras Skarga

Motiejus Kazimieras Sarbievijus

Martynas Počobutas

Albertas Vijūkas – Kojalavičius

Konstantinas Sirvydas

Žygimantas Liauksminas

Jėzuitų indėlis į švetimą:

Kasperavičiūtė V. Jėzuitų ir Edukacinės komisijos mokyklos Kaune: sąveika ir perimamumas (XVIII a.) Leidinyje: Kauno istorijos metraštis. 2002, 3, p. 49-65.

Ulčinaitė E. Humanitariniai mokslai jėzuitų švietimo sistemoje. Leidinyje: Literatūra. 2007, T. 49 (3), p. 95-107.

Gintaras Vitkus SJ. Jėzuitų reikšmė Lietuvos švietimui XVI–XVIII a.

Sigitas Narbutas. JHS : Vilniaus jėzuitų akademija ir Lietuvos Latinitas. Leidinyje: Senoji Lietuvos literatūra. 2010, 29, p. 31-100

Jėzuitų indėlis į kultūrą:

Eugenija Ulčinaitė. Jėzuitai ir provincijos kultūra (kai kurie jėzuitų veiklos aspektai puoselėjant lietuvių kalbą ir kultūrą XVI-XVIII a.). leidinyje: Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. 2007, T. 30.

Sigitas Narbutas. Vilniaus jėzuitų akademija ir Lietuvos Latinitas. Leidinyje: Senoji Lietuvos literatūra. 2010, 29, p. 31-100.

Motta F. Turino universitetas Jėzuitų teologija ir profaniškieji mokslai. Keli bendro pobūdžio svarstymai. Leidinyje: Nuo apaštalų iki kankinių : Jėzaus draugijos reprezentavimo modeliai nuo pat pradžių iki uždraudimo : kolektyvinė monografija.- V., 2016

 Ulčinaitė E. Mokyklinis jėzuitų teatras - politinio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teatro dalis. Leidinyje: Literatūra. 2004, t. 46 (3), p. 75-85.